„E. Varkalis tapo savo paties tam tikros dienos ar tam tikros akimirkos nuotaikas, jausmus bei mintis, arba tai, kas kyla iš bendravimo su draugais bei aplinka, su kuria jam tenka vienaip ar kitaip susidurti. <...> Kai E. Varkalis nebūna su draugais arba negroja, jis užsidaro savo improvizacinėje studijoje ir pasineria į darbą. Paprastai jo darbų ciklus sudaro keturios, aštuonios ar daugiau drobių ar jų dalys. Jos prasideda nuo staigių spontaniškų improvizacijų, auga, vystosi ir kinta kol pasiekia viršūnę, ir tuomet ciklas užsidaro, o Varkalis laukia naujos savo jausmų ir nuotaikų bangos, kuri įkvėptų jį pradėti naują ciklą.
Aš Varkalyje įžvelgiu Tao/Zen filosofijos atspindžius tiek jo asmeniniame gyvenime, tiek jo mene. Jis sumažino savo kasdienius poreikius iki minimumo. Jis priėmė skurdą kaip savo gyvenimo būdą. Jo visiškai nedomina šlovė, sėkmė ar pinigai. Paprastai jis yra be galo laimingas galėdamas padovanoti savo darbus draugams ar tiesiog nepažįstamiems. Kaip menininkas, jis ištobulino savo gyvenimą bei meistriškumą iki tokio lygmens, kuriame jis gali sukurti tobulą darbą bet kurioje vietoje ir bet kokioje medžiagoje.” – Jonas Mekas.
Eugenijus Varkulevičius (g. 1956) - menininkas, gimė Kaune, 1975 – 1981 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Menininkas 1990–1994 m. gyveno ir dirbo Berlyne, vėliau - 1994–2005 m. – Niujorke, kuriame kūrė, filmavosi eksperimentiniuose filmuose, dalyvavo hepeninguose. Parodose menininkas dalyvauja nuo 1983 m., yra pristatęs per 50 personalinių, grupinių parodų, renginių, projektų Lietuvoje ir užsienyje.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.