SIRENES ET PAX
(„Sirenos ir ramybė“)

Žygimantas Augustinas parodoje Sirenes et pax sugretina du visiškai skirtingus dalykus, turinčius tą patį pavadinimą. Čia lygybės ženklas padedamas tarp mitinių sirenų ir sirenų – garsą skleidžiančio objektų.

Iš pirmo žvilgsnio šis sugretinimas gali pasirodyti kaip pokštas, tačiau parodos autorius kviečia žiūrovą kiek stabtelti ir pažiūrėti, kokie mūsų gyvenamo laiko apibrėžimai gali būti išvesti iš šios lygties.

Galime pradėti nuo to, ką bendro turi mitinė sirena ir sirena – objektas. Abi jos skleidžia garsą. Mituose jis skirtas viliojimui, realybėje – perspėjimui. Abi sirenas vienijantis dalykas – pavojus. Mitinės sirenos yra pavojus, kurio reikia saugotis. Šios pusiau moterys – pusiau paukščiai savo daina pražudo jūreivius. Sirenos realybėje perspėja apie artėjantį ir neišvengiamą pavojų, nuo kurio reikia tuoj pat slėptis. Pavojus, apie kurį praneša visiems mums žinomas sirenos garsas - vienaprasmis. Jis nuolat kaukia kaimyninėje šalyje, kur krentančios raketos naikina žmonių gyvenimus. Ir vienintelis tikslas, abiejose realybės pusėse, išgirdus sirenų skleidžiamus garsus, išlikti gyviems.

Tačiau menininkas Žygimantas Augustinas čia žengia žingsnį į šalį ir į pavojaus signalo garso bangą įkomponuoja mitinį elementą bei klausia ne kas atsitiko, bet kaip ir kodėl, bei ką su tuo daryti. Tam jis sukuria tarsi distopinę erdvę, kurioje pasirodo keli mitinių sirenų siluetai – senovės graikų bei šiuolaikinis – Margaret Atwood. Abiem atvejais sirenų gundymo mechanizmas remiasi ne vizualumu (grožiu), bet tuo, kas yra sakoma. Viename žinomiausių epų, Homero „Odisėjoje“, sirenos pagrindiniam herojui žada išmintį ir žinojimą. Jos jam gali atskleisti, kas buvo ir kas bus. Ir jei Odisėjas, jau prieš tai perspėtas, nebūtų tvirtai pririštas prie laivo stiebo, jo kelionė būtų ten ir pasibaigusi. Įdomu tai, kad sirenos tik sako, jog viską žino. Bet ar tai tiesa? 

Po kelių tūkstančių metų Margaret Atwood eilėraštyje sirena naudoja kitą žodyną. Ji šaukiasi pagalbos, norėdama ištrūkti iš savo sirenos vaidmens ir tikina, kad tas, į kurį ji kreipiasi, yra išskirtinis ir tik jis turi galią jai padėti. Lyg gerai suformuluota reklamos žinutė ji pataiko į jautriausią ir nekvestionuojamą šiuolaikinio žmogaus vietą – individualumą ir išskirtinumą. Tačiau, kitaip nei Odisėjui, jokia antgamtinė jėga jo neperspėja, kad pasiduoti šiai idėjai – mirtinai pavojinga.

Atsidūrus visų šių sirenų apsuptyje, regis, patenkame į akligatvį. Negalime užsikimšti ausų vašku, prisirišti prie stulpo, atsisakyti savo išskirtinumo idėjos ir negirdėti jokių sirenų. Ir čia pasirodo trečiasis parodos personažas – audiofilas. Jis mėgaujasi pačiu garsu. Jam svarbu, ne kas yra grojama ar sakoma, bet kaip. Jei jis būtų Odisėjas, jis klausytųsi jūros bangų. Jei jis šiuolaikinis žmogus, jis pastebėtų, kokia graži yra sirenos forma, koks glostantis gali būti balsas. Kaip malonu žiūrėti ir neklausyti žodžių ir taip – išgyventi.

Apie autorių

Žygimantas Augustinas gimė 1973 m. Lietuvoje, šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Florencijos meno akademijoje ir Niujorko Meno studentų lygoje. 2015 m. įgijo meno daktaro laipsnį. Nuo 1998-ųjų aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, surengė daugiau nei dvidešimt personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Menininko kuriamoms instaliacijoms, tapybos darbams ir piešiniams būdingas visuomenės nuotaikų fiksavimas, humoro jausmas, ironiškos fikcinės istorijos. Instaliacijose neretai svarbų vaidmenį atlieka kūrinių pateikimas, garsas, šviesos ar dūmų efektai, o piešiniai ir tapyba neslepia sąsajų su XVI-XVIII a. Europos daile.

Žygimanto Augustino kūriniai įvertinti apdovanojimu Londono nacionalinėje portretų galerijoje 2002-ais, taip pat 2005-ais metais Lietuvos kultūros ministerijos pripažinti kaip geriausias debiutas profesionaliame mene. 2018-ais metais Tarptautinėje Tuzlos portretų galerijoje (Bosnija ir Hercegovina) konkurse „XVII INTERBIFEP“ laimėtas geriausio piešinio prizas, o 2021-ais ir 2022-ais meno mugėje ArtVilnius pelnyti prizai už ekspoziciją ir geriausią instaliaciją.

Žygimanto Augustino darbai yra Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus, Noewe Foundation, Mo muziejaus, Lawin bei privačiose meno kolekcijose. Žygimantas Augustinas yra Vilniaus dailės akademijos profesorius.

Parodos autorius: Žygimantas Augustinas
Parodos pavadinimas: Sirenes et Pax (Sirenos ir ramybė)
Kuratorė: Akvilė Anglickaitė
Kompozitorius: Ramūnas Motiekaitis
Įgarsinimas: Antanas Dombrovskis
Poezija: Margaret Atwood
Balsas: Sophie Durand
Grafinis dizainas: Pijus Burakas
Konsultantai: Skaidra Trilupaitytė, Jurij Dobriakov, Paulius Garbačiauskas, Thibault Noailly
Autorius dėkingas: Ingai ir Algirdui iš Sonnenburg LT, Ievai Augustinienei, Margaret Atwood.
 

Paroda yra tyrimo „Vaizdas ir garsas kaip žmogaus kontrolės ir psichikos atpalaidavimo priemonė“ rezultatas. Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, UAB Sonnenburg LT elektroninės sirenos, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus dailės akademija, galerija „Meno parkas“.