Rugsėjo 27-30 d. galerija „Meno parkas“ ketvirtą kartą dalyvaus šiuolaikinio meno mugėje „POSITIONS Berlin“ (Tempelhof oro uostas - 4 angaras, Columbiadamm 10, 10965 Berlynas) kur pristatys 4-ių galerijos menininkų - Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Agnės Jonkutės, Žilvino Landzbergo ir Česlovo Lukensko kūrinius.
Galerijos stendo numeris: B02 | Renginio laikas: 2018 09 27-30
Šįkart galerijos stende pirmą kartą oficialiai bus pristatyta, nesenai galerijos “Meno parkas” menininkų gretas papildžiusio, Žilvino Landzbergo (g. 1979) kūryba. Menininko kūrybos braižas išsiskiria originalia vizualia išraiška, kurioje persidengia skulptūros, objekto, instaliacijos meno, ar net tapybiškų sprendimų skambesiai. Pasitelkdamas įvairias medijas autorius kuria erdvę, kurioje žiūrovas lyg už teatro kulisų, tampa dalyvaujančiu veikėju, sąveikaudamas su scenografiškais kūriniais.
Šiuo metu menininko kūryba yra pristatoma 33-ojoje San Paulo meno bienalėje, Brazilijoje. Ž. Landzbergas atstovavo Lietuvą 2017 m. vykusioje Venecijos meno bienalėje, Italijoje. (Abu projektus pristatė Vilniaus šiuolaikinio meno centras).
Česlovas Lukenskas (g. 1959) pristatys objektų seriją “Deguliai” (2017 m.), kuri sudaryta iš gausybės objektų - įrėmintų nuodėgulių, galinčių referuoti į stiprių ženklų reikšmės konservavimą. Galima sakyti, autorius įrėmina ir eksponuoja savo kūrybinio ritualo, apeigų, kur į pagalbą pasikviečia ir gamos stichiją – ugnį, rezultatus. Atlikdamas tam tikrus veiksmus jis apmąsto ženklų reikšmę, ieško atpirkimo.
Kaip teigia autorius: „Deguliai“ (2017) - esminiai ideologiniai simboliai/ikonos/ženklai, paliečiantys ypač traumines paskutinių amžių žmonių patirtis. Ženklai telkia naikinti kitų ženklų atstovus ir jų tapatybes. Dėl tam tikrų mitologemų, išsižadėdami aukščiausių žmoniškumo vertybių, aukos ir budeliai, amžinybės ir laikinumo dulkės, atsiduria egzistencijos prasmės klausimo akivaizdoje be atsakymų. Vienintelis atsakymas yra atgaila. Viešpatie, pasigailėk mūsų”
Česlovas Lukenskas, vienas iš Lietuvos šiuolaikinio perfromanso meno pionierių ir reformatorių instaliacijų, objektų, akcijų bei performansų kūrėjas, turintis muzikinį išsilavinimą, reikšmingos menininkų grupės „Post Ars“ narys. Autorius gali drąsiai būti pavadintas šiuolaikinio meno klasiku, dirba Vilniaus dailės akademijoje, yra pripažintas Lietuvoje ir už jos ribų, bet kartu geba puoselėti savotišką dvasios laukiniškumą, tam tikrą chaosą – kaip tampsmo, kūrybos erdvę.
Agnė Jonkutė (g. 1974) galerijos stende eksponuos tapybą bei fotogramų seriją (2017 m.). Agnės Jonkutės tapyba lengvai atpažįstama Lietuvos tapybos lauke, tai dažnai monochrominiai, prislopintos spalvos ir subtilių tonų kūriniai, dvelkiantys nostalgija, sustabdytu nuobodulio estetikos pripildytu kadru. Tai lyg kažkur matytas rudens laukų peizažo tolis ar prietemoje regimas jūros horizontas. Jau kuris laikas menininkė domisi fotografijos technikomis, to rezultatas - jau ne vieną kartą sutinkami tapybiški fotogramų kūriniai.
Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė (g. 1958) gerai žinoma Lietuvoje ekspresyvios tapybos atstovė. Dažniausiu atveju jos didelio formato tapybos kūriniai pasakoja Šančių istorijas, repuoja kasdienybės rimus. Ekspresyvūs gestai drobėje kalba apie romantiškas nuotaikas, kaip šiuo atveju vienas iš mugėje eksponuojamų kūrinių „Rosario“ (2014), kuriame vaizduojami rožių žiedlapiai pabirę sklendžia virš tamsaus it purvas buities šydo.
