PROGRAMA ▼
KAUNAS
Galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27,
44279)
Lapkričio 4–12 dienomis | Atidarymas: Lapkričio 4 d. 18 val.
▸ Videoprograma | Paroda
Lapkričio 4–27 dienomis
▸ Dalis videoprogramos bus prieinama: vimeo.com/menoparkas
VIENA
„MinusZwei“ (Domgasse 6, AT1010)
Lapkričio 13–19 dienomis
▸ Videoprograma
| Paroda
Rėmėjai: Meksikos kultūros institutas ir Vienos taikomojo meno universitetas
BERLYNAS
„Grüntaler9“ performansų
erdvė (Grüntaler Straße 9, 13357)
Lapkričio 27 d.
▸ Videoprograma | Paroda
▸ Nathalie Anguezomo Mba Bikoro gyvas performansas
▸ Diskusija | Susitikimas su menininke
Kuruojama kartu su Teena Lange ir Adriana Disman
RENGINIO DALYVIAI ▼
Larysa Bauge (BY), Surya Tüchler (DE), Isabel León (ES), Alice De Visscher (BE), Alejandra Herrera Silva (CL), Anaïs Héraud-Louisadat (FR), Regina Jose Galindo (GT), Ruth Biene (DE), Casey Jenkins (AU), Nathalie Anguezomo Mba Bikoro (GA), Dyana Gravina (IT), Nel Acosta Bravo (VE), Johanna Folkmann (AT), Nancy Gewölb (CL), Alexia Miranda (SV), Marija Griniuk (LT)
◢ S MOM sparčiai auga ir šiemet pristatome jau 16 nuostabių menininkių, bei po vieną projekto kuratorių – Vaidos Tamoševičiūtės ir Guadalupe Aldrete darbą. Mes kuriame šį tarptautinį tinklą, norėdamos palaikyti ryšį, priklausyti, teigti savo gentį per performanso meną, skatindamos kalbėti nutolusiomis (ne)motinystės temomis.
Šioje atrankoje rodomuose kūriniuose atsiskleidžia du paraleliniai informacijos sluoksniai. Viename – konceptualus meninis turinys, kuriame autorės atskleidžia savo santykį su (ne)motinyste, su tuo susijusias išorines ir vidines įtampas, pavyzdžiui, santykį tarp savęs ir "produkto" (taip kai kuriose ispaniškai kalbančiose šalyse vadinamas naujagimis), taip pat daugeliu atvejų apie smurtą (psichologinį ir fizinį), kurį patiria nėščios moterys. Kitame – subtiliai ir beveik nepastebimai kiekvieno vaizdo įrašo techniniai aspektai atspindi sudėtingas ir dažnai nesaugias aplinkybes, kuriomis kai kurių menininkių, ypač motinų, darbai yra sukurti ir rodomi.
Kai kuriuose kūriniuose juntama izoliacijos atmosfera. Kūnai trokšta gyvo ryšio ir auditorijos; nors naujoms mamoms šis jausmas buvo pažįstamas dar prieš pandemiją, COVID izoliaciją pavertė visuotinu jausmu. Ieškodamos naujų įkūnijimo būdų, kurdamos kamerai, net, kai kūno kaip veikėjo nebelieka, jis jaučiamas šsišaknijęs žvilgsnyje, erdvės pajautime, kartais nebeegzistuojančio performanso kūrėjo.
Motinos, (ne)motinos, sužeisti vaikai kiekviename iš mūsų. Įvairios temos ir požiūriai, kurie svarbūs, kurie yra mūsų visuomenės veidrodis, tačiau taip menkai pažinti ir matomi. Mes manome, kad apie šiuos mūsų gyvenimo aspektus reikėtų kalbėti garsiau, išdidžiau, drąsiau. Pratęsimai, kuriuos leidžiame iš savęs, jungia mus su kitais. Moters gyvenimo ciklai – nesvarbu, motinų, ar ne, turi jungtį - bendrą kūrybos kalbą, kurios mūsų kūnai trokšta labiausiai. Taip mes paliekame savo mažus rūpesčio pėdsakus.